Važiavom namo. Tiksliau mus vežė. 

Nedidino greičio, nešnekėjo apie gyvenimą. Tik apie buitį. Dar nebuvome apšilę rimtesnėms. Spidometras švietė 65 kilometrus per valandą; o raudona šviesoforo šviesa dar niekad nebuvo tokia maloni. 

Kažkas norėjo, kad mūsų būtų tryse, o kažkas gal tikėjosi, kad šįvakarą pabus tik dviese... Bet be išlygų visi keturi norėjom vakaro pratęsimo. Visi žinojom, kad jei atvažiuosim prie namų bus viskas... pabaiga. Bet niekas nedrįso priešintis šiai įvykių eigai. Niekas nedrįso išsakyti to, apie ką visi galvojo. 

Vakaras privalėjo baigtis, bet jis galėjo baigtis kitaip. 

 Niekas nedrįso.