,,Nugrimzti į naktį. Aplink miega žmonės. Mažutis vaidinimas, nekaltas savęs apgaudinėjimas, kad jie miega namuose, tcirtose lovose, po tvirtu stogu, išsitiesę ant čiužiniu, užsitraukę drobules, po antklodėmis, iš tikruju jie susirinko kaip kažkada anuomet ir dar vėliau nykioje dukynėje, stovykloje po žvaigždėmis, nesuskaičiuojama daugybė žmoniu, tauta, armija, po šaltu dangum, and šaltos žemēs, pargriuvę ten pat, kur pirma stovėjo, pasidėję po galva ranka, kniūpsti, ramiai kvėpuodami. O tu budi, tu vienas iš sargu, tu susirandi kita, mosuodamas degančiu pagaliu iš žabu krūvos šalimais. Kodėl tu budi? Kažkas turi būdėti, kaip pasakyta. Kažkas turi būti pasirengęs.''

ištrauka iš Francas Kafka ,,Naktį''